| Nenorime, kad i ms berniuk bt daromos mergaits ir atvirkiai!
Gegus 19 d., Sekmini sekmadien, grupei tv kilo mintis aukiausiems Valstybms vadovams tiesiai isakyti savo pozicij, nerim ir nepritarim dl to, kas gresia ms vaikams jeigu Lietuva pasirays kai kuriuos teiss aktus.
Per dvi valandas beveik 200 piliei pasira Kreipimsi dl Europos Tarybos konvencijos dl smurto prie moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir alinimo, primindami savo teis bti konstitucikai garantuotais pagrindiniais vaik aukltojais, kuriems, kaip ir daugumai alies gyventoj, nepriimtini bandymai eksperimentuoti ir diegti mokyklose bei dareliuose su prigimtiniais dalykais nederanias programas, todl reikalaudami, kad Lietuva mintojo dokumento nepasirayt.
Tv nerim didina iuo metu svarstomi ir kito teiss akto – Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo – pakeitimai, kuriuos dauguma priima kaip tiesiogiai nukreiptus eim ardym. Ir iuo atveju viskas vyksta skubotai, visuomen nra tinkamai informuojama, iuo klausimu nra isamiai pasisak pedagogikos ir vaik bei eim psichologijos specialistai.
Grups tv Kreipimosi originalas su paraais dl mintosios konvencijos ir statymo jau teiktas LR Prezidentei, o kopijos isistos Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui bei kelioms su iais dokumentais susijusioms ministerijoms.
Asmuo kontaktams: Artras Lukaeviius, el. patas: artlukas@takas.lt , tel. 8-645-97521, Gimnazijos g. 7, LT-44260 Kaunas
_______________________________________________________
LR Prezidentei
Kopijos: LR Seimo Pirmininkui LR Ministrui Pirmininkui, LR Švietimo ir mokslo, Socialins apsaugos ir darbo, Teisingumo, Vidaus reikal bei Usienio reikal ministrams
2013 m. gegus 19 d.
Grups tv Kreipimasis dl Europos Tarybos konvencijos dl smurto prie moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir alinimo
Gerbiamoji Prezidente,
mums labai rpi ms vaik ateitis, todl dedame visas pastangas, kad jie uaugt dori mons ir geri pilieiai. LR Konstitucijoje tvirtinta ms teis ir atsakomyb bti pagrindiniais vaik aukltojais. Ms pagalbininks iame darbe turt bti vietimo ir kitos institucijos. Deja, pastarojo meto vykiai veria stipriai suabejoti, ar tikrai Lietuvoje gyvendinama ms teis nusprsti, kaip bus aukljami ms vaikai ir kokios vertybs jiems bus ugdomos.
Neseniai Lietuvos dareliuose buvo bandoma diegti mums didel nerim suklusias programas „Gender Loops“, „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ ir pan. Jau i pavadinim matyti, kad vienas pagrindini program tiksl – nuo ankstyvo amiaus formuoti teigiam vaik poir tai, kad lyt galima pasirinkti ir keisti pagal savo nor. Be abejo, mes su tokiu poiriu nesutinkame ir nenorime, kad taip bt aukljami ms vaikai (beje, net ir tarptautinje lig klasifikacijoje tai vardijama kaip liga). Labai diaugms, kai tuomet i grsming iniciatyv Lietuvoje pavyko sustabdyti.
Deja, paaikjo, kad neilgam. Ji sustabdyta, nes tai buvo privati iniciatyva, tegul ir dosniai finansuojama. Taiau dabar bus bandoma tokias programas ms mokyklose ir dareliuose diegti remiantis paios Valstybs priimtais teiss aktais. Europos Tarybos konvencijoje dl smurto prie moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir alinimo nurodyta, kad vietimo staigose ugdymo programas privalu traukti mokymo mediag apie „nestereotipinius lyi vaidmenis“. Taigi, primus i konvencij, ms mokyklose privals bti vykdomos tokios programos, kaip mintosios. Tai visikai nepriimtina mums ir, esame sitikin, daugumai Lietuvos moni.
Šioje konvencijoje akivaizdiai dirbtinai susieti du skirtingi dalykai: teisingos pastangos apsaugoti moteris bei kitus asmenis nuo smurto ir poiris lyt kaip socialin konstrukt, kur panorjus galima keisti. Kadangi ryys tarp i dalyk nra mokslikai pagrstas, perasi nuomon, kad ia tam tikr ideologij krjai diegia savo pairas, prisidengdami kovos prie smurt skraiste. Mes, kaip pagrindiniai atsakingieji u savo vaik aukljim ir jiems ugdomas vertybes, kategorikai nesutinkame, kad su vaikais bt vykdomi tokie eksperimentai.
Mums taip pat nesuprantama, kodl nra tariamasi su tvais, kai ms vietimo sistem veriasi programos, kuri vertybms akivaizdiai nepritaria dauguma Lietuvos gyventoj. Neaiku, kodl visuomen nra tinkamai informuojama apie pasekmes, kurias sukelt i konvencija jos nari teisms bei pareigoms, vietimo ir kitoms institucijoms. Tv nerim didina iuo metu svarstomi ir kito teiss akto – Vaiko teisi apsaugos pagrind statymo – pakeitimai, kuriuos dauguma priima kaip tiesiogiai nukreiptus eim ardym. Ir iuo atveju viskas vyksta skubotai, visuomen nra tinkamai informuojama, iuo klausimu nra isamiai pasisak pedagogikos ir vaik bei eim psichologijos specialistai.
inodami, kad artimiausiu metu tursite apsisprsti dl Stambulo konvencijos pasiraymo, ir remdamiesi savo konstitucine teise bti pagrindiniais atsakingaisiais u savo vaik aukljim ir jiems ugdomas vertybes, reikalaujame, kad Lietuva io dokumento nepasirayt. Esame sitikin, kad ms pozicij palaikyt didioji dauguma Lietuvos moksleivi tv.
|